Palinkę prie sąsiuvinio lapų,
Netikėtai rimti, susimąstę,
Skaičiuoja dienas iki šimto,
Beliko vos truputis-mąžta,
Suaugę moralais kankina,
Grasina, baugina ir moko,
Už lango pavasaris moja-
Atjoja meilė sparnuota.
Tai ko gi širdelė taip plazda
Ir žvilgsnis sutrikęs, paklydęs?
...Atsiveria gyvenimo vartai,
Lai būna jie platūs, atsargūs,
Kad niekas išduot nemėgintų,
Kad melas praeitų pro šalį,
Kad skausmo tebūtų truputis,
O laimės ir meilės vien marios...
Laima
2010-05-25 21:26:54
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-28 22:14:22
o..šiandien paskutinis skambutis :( o palinkėjimai nuoširdūs :)
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2010-05-28 22:02:19
Sutinku, kad banalus, bet taip reikėjo kažko paskutinei pamokai, o nebanalūs poetai apie tai kažkodėl nerašo, tai tenka pačiam...
Anonimas
Sukurta: 2010-05-26 13:16:59
Patosiška ir trafaretiška. Man nepatiko, kai auklėtoja panašiai kalbėjo... Bet gal auklėtiniams kitiems ir patiks. Kas čia supaisys.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-25 23:44:08
Nuoširdūs palinkėjimai.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-25 23:29:37
Tiktų paskutiniam skambučiui ar išleistuvėms paskaityti. Proginis, nieko originalaus. Negi jums pačiai įdomu?..
Vartotojas (-a): vasario
Sukurta: 2010-05-25 23:06:29
Manau, jog banalus.
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2010-05-25 22:13:21
Labai, labai, labai...
Puiku...
Būtinai pasiimu...
Galima?
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-05-25 21:38:35
Puiku.Ypatingai patiko paskutinis posmas – kaip palinkėjimas...Imu.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-25 21:34:07
elementaru, Vatsonai.