Palinkę prie sąsiuvinio lapų,
Netikėtai rimti, susimąstę,
Skaičiuoja dienas iki šimto,
Beliko vos truputis-mąžta,
Suaugę moralais kankina,
Grasina, baugina ir moko,
Už lango pavasaris moja-
Atjoja meilė sparnuota.

Tai ko gi širdelė taip plazda
Ir žvilgsnis sutrikęs, paklydęs?

...Atsiveria gyvenimo vartai,
Lai būna jie platūs, atsargūs,
Kad niekas išduot nemėgintų,
Kad melas praeitų pro šalį,
Kad skausmo tebūtų truputis,
O laimės ir meilės vien marios...