Visą naktį lietus ir lelijos,
Visą priešaušrį zylės ir sniegenos,
Ir tik auštant šviesa nuvilnija,
Dieną būsimą dar nutylėdama.
Visą naktį sapnai pusiaumiegiu,
Taiklūs pjautuvo dūriai pro langą,
Iš pasąmonės gėlės išaugančios,
Kad užželtų tą amžiną angą,
Pro kurią liejas žodžiai ir pila
Eilėmis stiprūs lietūs prieš aušrą,
Ir apaugi votim, ne lelijom,
Ir rašai taip todėl, kad dar skauda.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-25 23:41:00
Labai patiko. Tai ir yra tikros eilės.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-25 23:19:04
Man patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-25 22:56:16
Viduriuką gryninčiau. O pradžios ir pabaigos santykis tiesiog puikus... Ir pavadinimas adekvatus. Na nieko, nieko darbas:-)
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-05-25 22:50:16
oho
aš sužavėta...
bravo
Anonimas
Sukurta: 2010-05-25 22:23:21
Bravo.
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-05-25 21:05:07
Išlaikytas jausmas - kūrinys neperkrautas emocijomis, tačiau pagrindinė mintis labai aiškiai reiškiama. Džiugu.