Visą naktį lietus ir lelijos,
Visą priešaušrį zylės ir sniegenos,
Ir tik auštant šviesa nuvilnija,
Dieną būsimą dar nutylėdama.

Visą naktį sapnai pusiaumiegiu,
Taiklūs pjautuvo dūriai pro langą,
Iš pasąmonės gėlės išaugančios,
Kad užželtų tą amžiną angą,

Pro kurią liejas žodžiai ir pila
Eilėmis stiprūs lietūs prieš aušrą,
Ir apaugi votim, ne lelijom,
Ir rašai taip todėl, kad dar skauda.