Santrauka:
Daiktai iš praeities (ciklo tęsinys)
Tyroj šulinio aky dangus
Mena motulės baltą skarą,
Kužda, kad gyvenimas trapus,
Garsiai girgždančią svirtį bara.
Skaičiuoja rentinių vainikus
Svirtis lenkdama žemyn ranką.
Troškuliui malšint vanduo gaivus -
Semia jį ir atgal kelią randa.
Palieka šaltoj gelmėj ratilus
Ir skardų vandens lašo aidą.
Kilnodama kibirus sunkius
Traukt dangų iš šulinio žada.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-25 22:58:03
Liuks. Tikrai kas kart gerėja kūryba - tobulėji ne dienomis, bet valandomis :)
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-05-25 21:58:38
Visi Tavo eilėraštukai vertingi kaip paminklas praeičiai, bet šis - vienas iš geriausiai pavykusių.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-25 20:59:05
Ir pačiai linkiu dangų pasemt.Gražu :)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-25 18:41:35
gerai sako herbera, klestėk...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-25 17:55:12
tai šaunuolė...tai išradingoji :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-05-25 17:51:06
puiku,kad rašai kaimo tema,mažoji kraštiete.Klestėk.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-05-25 16:34:02
labai gražu.šiltas paveikslas ;)
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-05-25 14:20:32
Puikiai. Rimuota gerai, aprašyta vaizdžiai...Šaunus kūrinys. Patiko.