praeitis mano –
cheminė reakcija, kai
minčių kolbos suskyla,
neatlaikiusios tavo
išėjimo
duris lyg praviras laikau –
saviapgaulė tai ar potekstė,
atrodo, grįžtum,
bet staiga plyšys tas
susičiaupia –
kaip ir aš tą sykį
lūpomis sučiauptomis
ir nosim užkimšta
etanolio snaiges
nuo tėvuko barzdos
surinkinėjau
tėvuži, jei sugrįžtum,
pernelyg neapeliuočiau
į sugižusią sąžinę,
tik retkarčiais prikirpčiau
barzdą –
kad tos pačios
snaigės alpinistės
nebekibtų
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-05-24 10:33:28
Šįkart labai neįprastai, tai kyla keletas klausimų. Tarkim, vyrauja tu, tai kodėl lll strofoj jis? Keistokai atrodo lyg praviras , sakyčiau praviras arba ne. Tikiu, kad turi savąją logiką, kurios aš šįkart neįžvelgiu.
O kalbant apie esmę, kaip visada- tu kalbi įspūdingai.
Kablelį prieš ar panaikinau.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-24 00:31:05
Puikiai.