Nelaukėme, bet jis vis tiek atėjo.
Voratinkliais klajoja po laukus.
Neprašėme, bet ant plaukų uždėjo
pasidabruotus savo vainikus.
Pabalo smilkiniai, plaukai pražilo,
nuo metų jau sulinkome naštos.
Mėnulis jaunas dilo, dilo, dilo
ir nebespindi taip kaip kitados.
Nelauktas svečias turi savo spalvą –
paženklinti abu baltai, baltai.
Tik šnabžda vėjas rudeninę maldą,
kurią abu kartosime ilgai.
Atslinko nejučia.toks paslaptingas.
O širdyje krebždėjo ilgesys...
Jo dovana–saulėlydis žavingas
ir sidabrinė metų paslaptis.
2010. 05.20.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-06-27 18:34:56
Nuostabiai gražu.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-24 17:06:47
Labai gražu...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-24 09:11:35
Labai labai gražiai sueiliuota...ir žodžiai: už širdies griebia...malda greit prabėgančiam gyvenimui, bet gražiam ir prasmingam:,,Tik šnabžda vėjas rudeninę maldą,
kurią abu kartosime ilgai."...ir tegul ji būna ilgai ilgai kartojama
Anonimas
Sukurta: 2010-05-23 22:10:32
Kaip gražiai apie senatvę... žaviuosi Jūsų kūryba :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-05-23 21:00:16
Jautriai apie tą nelauktąjį, nešantį saulėlydį...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-23 17:54:48
Gražu. Jei taip galvojate iš tiesų, tai esate šaunuolė :)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-23 16:43:45
AČIŪ. Labai jau nelauktas svečias greitai aplanko.Atrodo,kad dar niekonespėjai nuveikti prasmingo,o JIS jau uždėjo ant pečių savo sunkią ranką. Skauda kojas ,tirpsta rankos ,akys pavargsta... Ir vis to nelaukto svečio išdaigos...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-05-23 16:00:00
žavus eiliukas
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-23 15:37:36
Tokia dovana juk turi nepaprasto savotiško žavesio, ypač tuomet kai saulėlydyje dvi rankos susikibę lieka ir metų metais viena kitos nebuvo paleidę...
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-05-23 15:36:13
Tas neįvardintasis, kuris jums uždėjo "pasidabruotus savo vainikus" man priminė vakarykštį voriuką žalia nugarėle, kuris netikėtai pas mane atskrido. Pradėjo laipioti knygos nugarėle, paskui pirštų galiukais. Ak, jis atnešė ant savo nugarėlės žiupsnelį laimės.
Na, o jūsų voriukas visai kitokios spalvos. :) Bet man labai patiko. Ačiū už įprasminimą. :)