Nelaukėme, bet jis vis tiek atėjo.
Voratinkliais klajoja po laukus.
Neprašėme, bet ant plaukų uždėjo
pasidabruotus savo vainikus.

Pabalo smilkiniai, plaukai pražilo,
nuo metų jau sulinkome naštos.
Mėnulis jaunas dilo, dilo, dilo
ir nebespindi taip kaip kitados.

Nelauktas svečias turi savo spalvą –
paženklinti abu baltai, baltai.
Tik šnabžda vėjas rudeninę maldą,
kurią abu kartosime ilgai.

Atslinko nejučia.toks paslaptingas.
O širdyje krebždėjo ilgesys...
Jo dovana–saulėlydis žavingas
ir sidabrinė metų paslaptis.


2010. 05.20.