Iš(si)pildymai

Atplukdyk prie mano lango ramią jūrą
kad pravėrus langines
kojas sumerkčiau
į saules nuskendusias

rieškučiomis vandenį
rieškučiomis
neši
išklausęs

švelniu siūbavimu išsiduosiantį
sūriom lūpom šnabždėsiantį
Čiurlionio simfonijas

taip gaiviai
iš savo rūpesčio išnirus
taip jaukiai per kelius
bangų apkabinta

neegzistuojančiam laike
visus gyvenimo vakarus
prasėdėčiau
vandens atspindžiuos
bandydama save pažinti
MoneLi

2010-05-23 14:31:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žilvinas

Sukurta: 2010-05-24 10:25:32

Labai geras pirmas posmas.

Anonimas

Sukurta: 2010-05-23 19:25:47

Lyrika... Ak lyrika...:-)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-23 17:52:20

Labai vaizdžiai. Sunku juk jausmą paversti vaizdu, o čia tai padaryta. Patiko.

Vartotojas (-a): MoneLi

Sukurta: 2010-05-23 17:35:07

Bet juk tik ramiam vandeny galima aiškiai matyt savo atspindžius... (:

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2010-05-23 16:46:44

Tokioj ramioj jūroj savęs nepažinsi:)
Žavios, šviesios mintys.

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2010-05-23 16:02:31

puikiai

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2010-05-23 15:42:47

Žvilgsnis į save.

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-05-23 14:41:16

Toks veidrodinių atspindžių kupinas kalbėjimas ir labai trapus...

Vartotojas (-a): Enėjo duktė

Sukurta: 2010-05-23 14:35:44

labai labai gražu.
"sūriom lūpom šnabždėsiantį Čiurlionio simfonijas" - čia ypač nuostabiai.