Atplukdyk prie mano lango ramią jūrą
kad pravėrus langines
kojas sumerkčiau
į saules nuskendusias
rieškučiomis vandenį
rieškučiomis
neši
išklausęs
švelniu siūbavimu išsiduosiantį
sūriom lūpom šnabždėsiantį
Čiurlionio simfonijas
taip gaiviai
iš savo rūpesčio išnirus
taip jaukiai per kelius
bangų apkabinta
neegzistuojančiam laike
visus gyvenimo vakarus
prasėdėčiau
vandens atspindžiuos
bandydama save pažinti
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žilvinas
Sukurta: 2010-05-24 10:25:32
Labai geras pirmas posmas.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-23 19:25:47
Lyrika... Ak lyrika...:-)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-23 17:52:20
Labai vaizdžiai. Sunku juk jausmą paversti vaizdu, o čia tai padaryta. Patiko.
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-05-23 17:35:07
Bet juk tik ramiam vandeny galima aiškiai matyt savo atspindžius... (:
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-05-23 16:46:44
Tokioj ramioj jūroj savęs nepažinsi:)
Žavios, šviesios mintys.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-05-23 16:02:31
puikiai
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-05-23 15:42:47
Žvilgsnis į save.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-23 14:41:16
Toks veidrodinių atspindžių kupinas kalbėjimas ir labai trapus...
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-05-23 14:35:44
labai labai gražu.
"sūriom lūpom šnabždėsiantį Čiurlionio simfonijas" - čia ypač nuostabiai.