Sugrįšiu

Santrauka:
Man tai liūdnas šits eilėraštis :(
Iš mano širdies – iš pražydusio topolio –
Mintis it pūkus vėjas neša...
Štai – vaišės ant stalo. Paimsiu tik obuolį
Suvytusį obuolį mažą.

Jis kvepia namais, tavimi, galbūt rudeniu –
Dienom, kai viltis nušalnojo.
Kai mūsų likimą lyg pustuštį dubenį
Nuspyriau sušalusiom kojom.

O buvo juk pilnas – mes obuolius skynėm,
Nerinkom – norėjom gardžiausių.
Bet dienos trumpėjo – jos saulę ištrynė
Ir debesis pykčio išdžiaustė.

Po to nesupratom, nes meilę apvilko
Lyg lietpalčiu – audros nebaisios.
Bet kaip nepajutom – ant blizgančio šilko
Ištiško mūs pernokę vaisiai...
................................................................................

Iš mano širdies – iš pražydusio topolio –
Pūkai – mintys liūdesio skraido.
Paimsiu, atkąsiu suvytusį obuolį –
Sugrįšiu į buvusį laiką...
kaip lietus

2010-05-23 00:02:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-25 03:42:42

Ačiū už komentarus. Ypač Maybe - dabar jau imsiu keltis - juk talentas ;)

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-05-24 20:51:33

darbas stiprus, vienas iš geriausiu autoriaus, vis grįštu paskaityt, ką gi, talentas ;)
talentas jaust ir talentas rašyt, 2 in 1... ;)

Vartotojas (-a): topole

Sukurta: 2010-05-24 14:55:13

Labai mielas, bet tas obuolys nors ir sudžiuvęs, vitaminų dar turi :)

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-05-24 13:38:41

Sugrįšiu į buvusį laiką... Ar nuo to bus lengviau?..Pats eilėraštis puikus.

Vartotojas (-a): Enėjo duktė

Sukurta: 2010-05-23 17:38:31

"Iš mano širdies - iš pražydusio topolio" - šita eilutė nuginklavo.. gražu :]

Anonimas

Sukurta: 2010-05-23 16:58:11

LABAI PATIKO .AČIŪ.MAN TOKIOS EILĖS IŠ ŠIRDIES LABAI SUJAUDINA IR NEJUČIA GRĮZTI IR I SAVO PRABĖGUSĮ GYVENIMĄ ...IMU,NES NORIU DAR PASKAITYTI NE KARTĄ

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2010-05-23 16:41:12

Labai. ;)

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2010-05-23 16:17:14

topoliai kvepia,
sklando pūkai,
prisiminimai -
tarsi rūkai...
nuoširdžios eilės,
o liūdesys jaučias.
nostalgija, ilgesys...

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2010-05-23 15:31:10

Nekomentuosiu bet pasiimsiu...O tai viską ir pasako...

Anonimas

Sukurta: 2010-05-23 10:36:33

"...Sugrįšiu į buvusį laiką..." Vis idealizuojame TAI, kas jau buvo... Kodėl? O gal dabar vėl galima skinti obuolius, iš širdies - pražydusio topolio, pūkur nešti į KITĄ širdį... ne į tuštumą?

Vartotojas (-a): Sodininkas

Sukurta: 2010-05-23 10:28:26

Gražios ir nuotaikingos metaforos, tikrovės atspindžiais žėrinčios mintys, lyg ir kasdieniškos, paprastos, bet labai imlios ir paliečiančios mąstančio skaitytojo širdį, sukeliančios jo dvasioje asociacijas, artimas jo išgyvenimams ir todėl labai mielos. Į Mėgstamiausius :-)

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-05-23 01:32:02

Naktimis darausi sentimentali... dar apsicūnosiu....
Bet parašyta tai, dievaži, kaip gražiai... "gražiai" per mažas apibūdinimas, tiesiog sakau "puikiai", bet kažkaip išpuikusiai skamba. tai gal - tiesiog sakau: tai yra švelniai nuginkluojančios eilės... :)