Vis artėja
perregimas vėjas...
Na, žinai:
su plonyčiais gūsiais...
Švelnumu
nuginkluoja priėjęs
ir prieš jį tikrai nepapūsi.
Jis viltim nėriniuotas
erdvėja,
Jo lengvumas –
it pūko pirštukų...
Priartėja.
Širdis įsidūksta.
Ant blakstienų galiukų –
Laužų milijonai
iš vieno degtuko...
Ak, perregimas vėjau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-05-22 20:10:36
Visiems pritariu!!!
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-05-22 13:07:25
Ach, tas vėjas - filosofas - poetas ir Odisėjas, švelniausiame glėbyje įžiebia liepsną, ir nereikia jokio degtuko. Ką jau čia bepridursi - gėrėkis jausmo ir žodžio lengvumu.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-05-22 12:29:39
...vėjiškai puikus...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-22 10:49:11
Lengvutis toks, perregimas...patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-05-22 10:21:14
Patiko, tikrai yra perregimas vėjas, jis toks lengvas, apvelka tave lyg pūku ir labai veikia tavo sielą.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-22 09:20:56
nemačiau neperregimo vėjo...:)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-22 08:52:03
sužavėjo...:)