Vis artėja
perregimas vėjas...
Na, žinai:
su plonyčiais gūsiais...
Švelnumu
nuginkluoja priėjęs
ir prieš jį tikrai nepapūsi.
Jis viltim nėriniuotas
erdvėja,
Jo lengvumas –
it pūko pirštukų...
Priartėja.
Širdis įsidūksta.
Ant blakstienų galiukų –
Laužų milijonai
iš vieno degtuko...
Ak, perregimas vėjau...