Manęs pasaulyje dar niekas nepažino,
Gal net pati savęs nepažinau?
Vieniems - tuščia vieta, kitiems - lobynas.
Kas aš esu, ko siekiu... Nežinau.
Bandžiau surast po saule savo kelią,
Tačiau, prisipažinsiu, - sekėsi prastai.
Kur sodinau rožes - ten usnys želia,
Pavėjui plaukiant - tolsta artimi krantai.
Dar pabandyčiau aš pradėt iš naujo,
Tačiau suvokiu, - laiko per mažai...
Juk kojos akmenų nutrintos ligi kraujo,
O akys išlestos kranklių seniai.
--------------------------------
Manęs pasauly niekas nepažino,
Ir tu manęs, deja, nepažinai.
Liepa
2010-05-22 00:34:25
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-22 09:48:33
ojojoj...kaip apie mane...patiko aišku...tik: ačiū ,,kažkam"-dar akių neišlesė...
Anonimas
Sukurta: 2010-05-22 08:31:49
Teisingai pastebėta ...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-22 02:06:53
Šaunuolė. Tu tikrai darai pažangą. Geras darbas.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-22 01:50:51
"Vieniems-tuščia vieta kitiems-lobynas."
Na,vadinasi ,nepažinta,bet nors pastebėta...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-22 00:47:16
Artimos ir man....
Tik taip gražiai nebūčiau mokėjusi išsakyti... :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-05-22 00:42:57
Artimos mintys... :)