Manęs pasaulyje dar niekas nepažino,
Gal net pati savęs nepažinau?
Vieniems - tuščia vieta, kitiems - lobynas.
Kas aš esu, ko siekiu... Nežinau.

Bandžiau surast po saule savo kelią,
Tačiau, prisipažinsiu, - sekėsi prastai.
Kur sodinau rožes - ten usnys želia,
Pavėjui plaukiant - tolsta artimi krantai.

Dar pabandyčiau aš pradėt iš naujo,
Tačiau suvokiu, - laiko per mažai...
Juk kojos akmenų nutrintos ligi kraujo,
O akys išlestos kranklių seniai.

--------------------------------

Manęs pasauly niekas nepažino,
Ir tu manęs, deja, nepažinai.