Tu - nepasiekiamas dainuojantis upelis.
Nors brolis neregys tave pro ašaras pamatė.
Suglamžytas kaip oras kybai prie pirtelės,
Kur veidą numazgot ateis paklydusi Jūratė.
Bailus voratinklis esi, šalnos naktiniuos pasislėpęs.
Tamsa, išplaukianti į melo - ne troškimų krantą.
Lašais bespalviais spalis aidu soduos susisiekia,
Tik jo nei topoliai, nei sausos peteliškės nesupranta.
Žinau, beviltiškai audras sapnuot norėtum.
Ta skausmo linija jau ne veide - akyse nujuodavo.
Aistringam vėjy, laumės šoky juk mane turėtum...
Aš dar viskuo tikiu. Kaip gulbė meilei atsidavus.
Gaiva
2010-05-22 00:31:55
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-27 16:18:27
gera atrasti save :) nors topoliai to nesupranta :( gera būt gulbe meilei atsidavus :) ir tikėti!
SĖKMĖS kūryboje ir meilėje :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-05-22 19:32:32
nuoširdu ir skausminga. bet labai gražu...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-22 09:58:05
labai skausminga...bet tikra :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-22 02:05:39
Gražios metaforos. Gerai išsakytas jausmas. Jūs puikiai mokat rašyti.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-22 01:47:25
Labai gražūs palyginimai Puikus, kupinas ilgesio, išgyventas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-05-22 00:47:31
Bailus voratinklis esi, šalnos naktiniuos pasislėpęs
Taip paslaptingai nuskambėjo šios eilutės. Ieškoma ir tokštama to, kas slepiasi...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-22 00:45:05
Jei šie žodžiai turi adresatą..... - jis privalo atsišaukt.... būtinai....