Santrauka:
...jei tai įmanoma...
bėgu nuo savęs
žiedų nuklotais takais
bėgu aukštyn
be sparnų krentu bedugnėn
dar toliau nuo žydinčių pievų
dangaus lopinėlis
kaip kelrodė ranka
tiesia vilčių kelią ten
kur nėra
savęs
ten krikštolo varpeliai
tilindžiuoja rojų
be bėgimo niekur
ramybės soduose
ilsisi klaidos
parklupusios juoko agonijoj
mirę svajos
ir sparnai pakabinti
vietoj obuolio
žaltys negundys Ievos
vaikai augs
debesyse pūkuos
nebaisios audros
..............................
viskas praeina...
....................................
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-05-21 23:29:50
Tik eilėraščiuose pabėgam nuo savęs, Laumele, tik eilėraščiuose... :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-21 22:40:21
Netradiciškai kažkaip... Patiko.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-05-21 22:11:43
viskas taip efemeriška-
karaliaus garbė
nevykėlio pokštas
tulpės žydėjimas
meilės guolio kaitra
išdavystės kartumas
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-05-21 20:35:19
žaltys negundys, bet pabėgt nuo savęs nepavyks... ;) labai patiko ;)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2010-05-21 15:37:51
pavasariškai...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-21 09:53:05
Nuo savęs sunku pabėgti...Gražiai sueiliuotas, kiekviena eilutė giliai prasminga...
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-21 08:16:14
Ramybės soduose ilsisi klaidos...Sparnai pakabinti vietoj obuolio...
Nuostabu.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-21 08:13:57
Taip, taip, taip... viskas praeina, o nuo savęs nepabėgsi...
save pakeist gali,
kai svaigiai žydi ievos ir alyvos,
tiesiog GYVENTI tu turi...
Geras, išgyventas eilėraštis... išjaustas kiekvienas jo žodis, man patiko.