Sustos dar laikas ir atsidusęs
Prie vyšnios rūbo,
Jos tyrą širdį nelietęs rankom
Palies vien lūpom.
Žvilgsniu sugaus dar ir į užantį
Spalvų drugelį,
Tegu ten spurda viltim gyventi.
Aplinkui – žalia.
Susuks vėl lizdą paukštelis mažas
Krūtinėj krūmo.
Atseikės džiaugsmo, atseikės meilės
Giesme tikrumo.
Neliesim žemės, sparnais kinkyti
Pakilsim skristi,
Kad negalėtų tie vyšnių sodai
Per amžius vysti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-22 00:24:24
Koks gražutis ir viltingas eiliukas, tiesiog vyšnių sodais žydintis....
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-21 22:38:01
Šaunuolė. Man labai patiko. Liuks.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-05-21 21:43:52
Labai šviesiai!
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-21 18:58:18
Svaigsta galva nuo tokio gyvenimo,lytėjimo.Labai šiltas... :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-05-21 16:03:55
pabaiga-liuks ir visa OK
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-05-21 15:09:34
Neliesim žemės, sparnais kinkyti
Pakilsim skristi,-
tiesiog nuostabios eilės
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-05-21 09:55:20
...gera, pavasariškai jauku...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-21 09:54:08
Pavasariu alsuojantis, viltingas...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-21 07:58:04
nuostabiai gražiai...labai patiko vaiskumu :)