Santrauka:
Artėjant gražiausiam metų laikui.
Vėl \"pritemptas\", su klišėmis ir be polėkio. Tad geriau neskaitykit...
Sėdėjau lankoj,
Klausiausi žiogų
Ir širdy karštoj
Buvo labai ramu.
Pasaulis- visai kitas,
Be dulkių debesies!
Sielon netyčia įkrito
Trupinys šviesios lemties.
Žalia žolė pilna
Vabalėlių įvairiausių.
Krūpteliu staiga
Nuo trenksmo garsiausio.
Greitai mus palies
Liūtis gaivi.
Nuostabu išties,
Jog vasara graži
Jau atskubėjo.
Ji džiugina visus
Ir pakerėjo
Savo grožiu mus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-05-20 23:30:10
Linguojantis , linguojantis ir mažai pasakantis.Sutinku, o kur varlytės ir žiogeliai , kurie vakarais savo dainas traukia. p a m i r š t o s...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-20 20:28:17
ne tik rožinių kačiukų...
dar upelio ir varliukų,
dar žiūrėti į mėnulį
ir skaičiuot kiek
žvaigždžių turi
danguj kabanti delčia....
o paskiausiai paslapčia
vėl pradėti nuo žiogų:
kad širdelėj būt ramu ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-20 19:41:54
trūksta tik rožinių kačiukų.....:)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-05-20 17:27:02
taip ;)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-20 17:05:56
na taip...pakerėjo :)