Sėdėjau lankoj,
Klausiausi žiogų
Ir širdy karštoj
Buvo labai ramu.

Pasaulis- visai kitas,
Be dulkių debesies!
Sielon netyčia įkrito
Trupinys šviesios lemties.

Žalia žolė pilna
Vabalėlių įvairiausių.
Krūpteliu staiga
Nuo trenksmo garsiausio.

Greitai mus palies
Liūtis gaivi.
Nuostabu išties,
Jog vasara graži

Jau atskubėjo.
Ji džiugina visus
Ir pakerėjo
Savo grožiu mus.