3.
Ant mano stalo - mielas atvirukas...
Žiūriu į jį, džiaugiuosi ir suvokiu:
Ne aš kalta, jog įrašas nubluko -
Jaunystės dovanas dar saugot moku.
O sukvailiot - nebegresia pavojus,
Nes neturiu jėgų pavyt jaunystę.
Bet ar galiu tikra būt dėl rytojaus? -
Dabar madinga jausmuose paklysti.
Nors jau šarma dabina mano plaukus,
Džiaugiuos, vėl tavo dėmesio sulaukus,
Nes jau žinau - ir tu viltį nešiojai.
Kai sentimentai lyg vijurkai sukas,
Jiems nuraminti - gelbsti atvirukas,
Kurį jaunystėj man padovanojai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-20 19:39:59
Man patiko vijurkai sentimentai ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-20 12:19:40
Taip, pritariu herberai dėl trieilio.
Nors jau šarma dabina mano plaukus - klišė, venkite, juk mokate pasakyti savaip.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-05-20 11:03:45
paskutinis trieilis apvainikuoja kūrinį.
Puiku.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-20 09:38:02
,,O sukvailiot - nebegresia pavojus,
Nes neturiu jėgų pavyt jaunystę.''....bet sonetais vėl burtai įsuks :)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-05-20 08:36:28
Sveikinu, pradėjus naują kūrybos etapą!!!
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-05-20 08:26:05
Ach, tie sentimentai.. Gražiai sugulė į sonetą
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-05-20 08:14:40
...puikus, jausmų ir jaunystės ilgesyje, jie niekur nedingsta, nors šarma įsisuko į plaukus...