3.

Ant mano stalo - mielas atvirukas...
Žiūriu į jį, džiaugiuosi ir suvokiu:
Ne aš kalta, jog įrašas nubluko -
Jaunystės dovanas dar saugot moku.

O sukvailiot - nebegresia pavojus,
Nes neturiu jėgų pavyt jaunystę.
Bet ar galiu tikra būt dėl rytojaus? -
Dabar madinga jausmuose paklysti.

Nors jau šarma dabina mano plaukus,
Džiaugiuos, vėl tavo dėmesio sulaukus,
Nes jau žinau - ir tu viltį nešiojai.

Kai sentimentai lyg vijurkai sukas,
Jiems nuraminti - gelbsti atvirukas,
Kurį jaunystėj man padovanojai.