Santrauka:
Į filosofijas - kitaip. Pavargau protingai mąstyti... Plyšta galva. Man reikia atostogų.
Mano draugas –
baisus filosofas.
Baisus???
Jam užaugo barzda.
Jis kartoja:
– Ten želia protas,
nes jam per ankšta galva.
Makaronų lėkštėj
jisai mato Visatą.
Sako:
– Ketčiupas – Marso ugnis.
Aplink kėdę susukęs
dešimtį ratų,
košia,
sukandęs auksinius dantis:
– Štai kaip sukasi mano planetos.
Taburetė – tai Žemės viltis,
tiktai man nėra čionai vietos...
Ir išeina, užtrenkęs duris.
Išeina, sugrįžta dėl taško –
piniginės, kamputy komodos.
Žinau:
nakčiai man pritrūks vaško,
O jo rytui –
klius pagirios juodos.
Tris savaites paskiau
gvildename temą:
apie tai, kas juoda ir balta.
Akis prilipinę ant sienų –
kad nebūtų į ką nusispjauti.
Mano draugas –
filosofas mielas.
Prie rozetės kabina degtuką.
Kužda tyliai:
– Kai nušvis mano siela,
ją uždegsiu,
kad karščio netrūktų.
Ir gyvenam
filosofiškai taikūs,
egzistencijom gerai prisitrynę.
Panašėjam:
man galva nesilaiko.
O jis sako:
– Čia protas sutino...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-21 07:28:31
Čia tai eilius.
Atitrūkau nuo saldybės.Ačiū. :)
Šlovė "baisiam"filosofui.
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2010-05-20 22:21:05
Postmodernus, kai kur trūkinėja rimas. Gal taip reikia? Ir kaip egzistencijom prisitrint?
Anonimas
Sukurta: 2010-05-20 19:53:31
Liux tekstas :)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-05-20 13:06:31
Poetas Jūsų filosofas, matąs makaronų lėkštėjs Visatą, o ketčiupe Marso ugnis, rodosi, šmakštus žodžių tekėjimas, o susiskaitė graudžai tomis vienišystės naktimis, kai pritrūksta vaško, o rytmetyje sugrįžta poetas - filosofas juodomis pagiriomis, kai pakanka degtuko sielai uždegti. Amžiai sako, fog tikriems filosofams poetas, poetizmas lyg buliui raudona skraistė, bet va profesorius Arvydas savo knygos "Niekis ir Esmas" antram tomui pasirinko H. Radausko ketureilį "Savo pažadą ištesėjęs/Tu girdėsi: krinta lašai -/Ir stovėsi kaip Odisėjas,/ Nežinodamas, ar sugrįžai." Mes, vyrai visi odisėjai, kol gyvuos Panelopės, nesunyks viltis sugrįžti...tuo ir tikras bus sugrįžimas, tuo tikra Panelopė, tuo tikras Odisėjas, viena - laukimu, kitas - sugrįžimu. Dėkui. Tikroviška, bet kokiu žvilgsniu pažvelgta, prisiminęs savo nakties klajones, nuraudau.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-20 09:50:07
cha cha cha...:)...pasirodo nėra to blogo, kas neišeitų į gerą : eilėraštis puikus gavosi...galėtų būt šiandienos himnas :)
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-05-20 08:31:56
...nežinau kaip gera gyventi su filosofu kurio portretas per parodijos prizmę taip taikliai pavaizduotas, tačiau linksmumas nuteikia tikrai filosofiškai, puiku:)...
Anonimas
Sukurta: 2010-05-20 08:14:00
geras... man labai patiko eilių prasmė, taip įdomiai perteikti kasdieninio gyvenimo reiškiniai, bandant juose įžiūrėti kažką nekasdieniško...
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-05-20 07:04:58
šmaikščiai :)
ir keistai..
ir man vakar galva tino :D
mhm :) nuo filosofų :D
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-20 00:04:53
Gerai tu čia... Draugas tik filosofas? Jei taip, tai geriau nesuk galvos - pažįstu tokius tipažus ;)