Laikinumas

Šiandieną priimu save,
Kaip neišvengiamybę,
Akimirkai įkalintą laike,
Vėl pildausi lyg sapnas
Ir vaiduokliškai kvatoju.
Per gruodo aklą,
Skylantį ozoną
Vėl pasileidžiu tekina...
Nepajuntu,
Kaip kūnas ima degti
Ir laikas užpučia mane
Kaip dagtį.
Juozapava

2010-05-19 08:19:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-05-19 23:15:38

Laikinumas - subtiliai ir gražiai...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-19 21:32:38

Nudegiau :) Gražu, ką ir bekalbėti...

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2010-05-19 15:21:35

puikiai išreikšta

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2010-05-19 10:52:22

Koks pakilus būties su nebūtim susijungimas!

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-05-19 10:04:55

Šiandieną priimu save,
Kaip neišvengiamybę,
Akimirkai įkalintą laike...

Juk tai tenka daryti kasdien...verčia susimąstyti, patiko.

Anonimas

Sukurta: 2010-05-19 08:23:00

Išbaigimas puikus. Ne atradimas, bet čia labai dera.