Šiandieną priimu save,
Kaip neišvengiamybę,
Akimirkai įkalintą laike,
Vėl pildausi lyg sapnas
Ir vaiduokliškai kvatoju.
Per gruodo aklą,
Skylantį ozoną
Vėl pasileidžiu tekina...
Nepajuntu,
Kaip kūnas ima degti
Ir laikas užpučia mane
Kaip dagtį.