Aš  pasiėmusi vilčių ryšulį išeinu į tolimą kelią
Palieku problemų sukūrį, kuris it tornadas mane traukė
Aš nusprendžiau būti vėjavaike
Ir lenkyniauti su vėju kai pakils aušra.

Aš su margaspalviu teptuku piešiu spalvotą pasaulį
Dažnai po atvirumi dangumi užmiegu
Ir kiekvieną rytą pabudusi jaučiant laisvės jausmą
Aš pasileidu bėgti link aukštų kalnų.

Niekas manęs nedrįso ieškoti
Prieš užtrenkiant duris, pasakiau, kad matyti jūsų nebenoriu
Aš tapau gyvenimo klajone
Aš it dulkes paleidau į orą visus norus, nusivylimus ir bėdas.

Aš kasdien einu nežinomu  taku
Nesiruošiu atsigręžti ir pasakyti kad \'Grįžtu\'
Man jau seniai gyvenimo laikrodis nebemuša valandų
Aš jaučiuos laiminga klajodama toli nuo savo namų.