išmatuosiu šaligatvius temstant
ir paliesiu kiekvieną plytą
baltu lūkesčiu kai nublanksta
daug troškimų neišsakytų
kol dar akys neištuštėjo
neišdžiūvo begėdės ašaros
dega medžiais žali saulėlydžiai
ir lakštingalos ilgesį lesa
nusiausiu kelius sugrįžusi
nusijuosiu liūtis it diržą
ir ištirpsiu tyliam pasienyje
tarsi niekas neatsimintų
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-18 18:40:45
Saulėlydis... Ir nuotaikos saulėlydis. Moki perteikti tai, skaitau ir jaučiu.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-18 14:38:32
Na ir ilgesys... ir klaidžiojantis ir slogus..... neištirpk.... ;)
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-05-18 14:31:31
Iš tiesų - kokia graži eilutė apie saulėlydžius... O dar keliai ir liūties diržas - taip neįprastai nuostabu (: Pritrūkau tik stipresnės pabaigos - paskutinė eilutė man pasirodė silpnoka. Bet gal tik man...
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-18 13:23:40
ilgesingai ir kartu graudžiai, labai trapu, tiesiog prilipo :)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-18 10:18:52
... švelnus ilgesio atsikratymas ...
ooooo, kad tas ilgesys palengva ištirptų ...
Anonimas
Sukurta: 2010-05-18 09:37:45
dega medžiais žali saulėlydžiai > oj, kaip šitas patiko...
Ak, kokia trapi lyrika... Man norėtųsi kažkokio prasminio centro, bet turbūt jis tokiam sentimentalumui ir netiktų... Šįkart atleidžiu;-))
Vartotojas (-a): AmberSea
Sukurta: 2010-05-18 08:31:12
Jaukios mintys;) Patiko
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-18 07:43:35
na jau na...kur optimizmas...nors man labai patiko...