išmatuosiu šaligatvius temstant
ir paliesiu kiekvieną plytą

baltu lūkesčiu kai nublanksta
daug troškimų neišsakytų

kol dar akys neištuštėjo
neišdžiūvo begėdės ašaros

dega medžiais žali saulėlydžiai
ir lakštingalos ilgesį lesa

nusiausiu kelius sugrįžusi
nusijuosiu liūtis it diržą

ir ištirpsiu tyliam pasienyje
tarsi niekas neatsimintų