Mano mūza kišenių neturi –
Ji rankas susikišus į vėjus.
Kartais būna – atsiveria durys:
Jos nėra, bet jaučiu – ji ATĖJO.
. . . . .
Mano mūza kartais apanka:
Beria Brailio spuogeliais lapą.
Kartais – draugiškai ištiesia ranką:
Ir į drobes abi nusitapom.
Būna – mūza netgi apkursta,
Tad piešiu jai ant lango lopšinę
Lietumi, kurio srovės nuskursta,
Vos išvydę, kad pirštai sutino.
Kartais mūza nebyle virsta:
Prisiglaudus tyli per naktį,
Kai baigia skausmas numirti –
Reikia slaugyt juk vienatvę.
Kai apserga mūza bronchitu
Ir vis kosėja virusų frazėm,
Tuomet ne juokais susipykstam,
Ir viena nuo kitos nusigręžę,
Ištuštėjam abi iki nulio.
Štai tuomet: aš nešiojuosi kūną,
Valgau miltus ant tepamo sūrio,
Iš vaizduotės atsiimu sūnų...
Į svečius važinėju be ratų,
Barstausi žodžiais ir žingsniais,
Jų spynoms neturėdama rakto,
Vien įtaikius banalią dingstį.
Susivarstau batus ant rankų,
Kad keturpėsčia kopčiau į kalną:
Tik minia staigiai amo netenka
Ir skatiką įspraudžia į delną.
Keiksmažodį spjaudau ant tako,
Kad pedantas turėtų vargo.
Ir panosėj niūniuoju į taktą:
– Valgai duoną, še tau ir darbo !!!
Dar išdžiaustau dienas ant virvės,
Kad praeiviai skylėj pasisuptų...
Ir keliauju į dugną lyg kirvis,
Tačiau ant lakinių batukų.
Gal griebtis tiltų statybos?
Bet lentutes išvogė lieptai...
Taigi sau paskelbiu skyrybas:
Paprastai, tik „Lydekai paliepus...“
. . . . .
Televizorius kandžioja laiką,
Beria žirnius tiesiai į sieną...
Man orų pranešėjo reikia –
Kad išburtų vėjuotą dieną.
Ūpą sviedžiu į varnų būrį...
Ištuštėja širdies alėjos...
Meldžiu vėjo varstomų durų...
Jos nėra, bet ačiū Dievui –
PARĖJO !!!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2010-05-18 21:16:49
be jų - be mūzų neįmanoma...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-05-18 12:34:15
it daina - jautriai :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-18 11:42:50
Ne, Ražai, - mano Mūza tiesiog mūza...... ;) Bt būna kad dukrytė tą Mūzą įtakoja: nu užima mano visą galvą savo rūpesčiais ;)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-05-18 11:17:42
Spėju, nors nežinau jos vardo, bet Ji(mūza) - Jūsų dukrytė: ("Kai apserga mūza bronchitu..."). Žaismingai, jausmingai, suvaldyta raiška, nuotaikingai. Šiltai ir neskausmingai dilgtelėjo.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-05-18 11:01:40
Šaunus kūrinys.Tikrai ta mūza nenuspėjama – tai neatsiklausus pabėga kažkur, tai nekviesta pareina:))).Labai patiko.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2010-05-18 10:43:41
Tikrai būna taip,patiko.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-05-18 08:06:09
stebiuosi išradinumu :) jausmų pilnatve :)
žavu :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-18 08:05:07
ochocho...kaip iš kibiro eilės liejasi...ir ryžto, tvirtumo, įdomumo netrūksta :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-05-18 07:07:58
...čia visa poema...užburianti, skambi...ir spalvinga...labai...patiko...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-05-18 00:28:47
Labai įdomus. Reikia gerai įsiskaityti , antrą kartą skaitant - jaučiu jį kitaip. Tik eilutėje ,, Beria žirnius tiesiai Į sieną ", turbūt? Praleista ,,į "
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-05-18 00:18:52
gal ryt, o gal tik tyliai skaitysiu, skaitysiu, skaitysiu... kad nepasidžiaučiau ant virvės ...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-18 00:12:50
Oho, po tokių eilių mūza turėtų susimilti :) Įdomiai čia tu, o dar tiek daug įvairių netradicinių vaizdinių, išsireiškimų. Su jumoro dozele parašyta :)