Santrauka:
41 metai kartu...Ir skausme ir džiaugsme...
Susiglaudę sėdime ir tylim.
Laikas prarastas už mus kalbės.
Juk gyvenime tik vieną kartą mylim
ir tyla to laiko žodžiais patikės.
Daug praradome ir daug netekom,
praeities tiktai negalime užmiršt.
Kaip šaltiniai nuo sausros, kadaise sekom
ir kaip lietūs mes galėjome pravirkt.
Neužgęsę praradimų žvakės,
nėr liepsnos,vien tik rusenanti dagtis.
Ko tikėtis niekas nepasakė,
nepasakė , kaip skaudi mūs neviltis.
Išverktas ir išsakytas skausmas
paslėptas pačioj širdies kertėj.
Tai prarasto laiko tylus šauksmas
skridęs ir pradingęs ten – erdvėj...
2010.04.26.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-21 08:19:38
O taip,praradimai.Visada slegia.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-17 23:05:21
sako pati tikriausia meilė paskutinė :)...gražus jausmingas...ir daug tiesos...pasiimsiu
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-17 22:42:25
Jausmingas ir skaidrus savo (pra)regėjimais...
Anonimas
Sukurta: 2010-05-17 21:49:34
Man irgi labai patiko... :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-17 21:24:28
Skausmingas. Visai ne pavasarinis :( Bet geras, patiko :)
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-05-17 21:12:09
kaip paprastai tie žmonės jaučia..
visai kaip aš :) ir skausmas tarsi bendras :)
vis gi - kiekvieno atskiras ir ypatingas...