O stiliaus klaidų klaidelių apstu. Visi čia komentavo turinį, o aš norėčiau atsižvelgti ir į tai, kad jei jau publikuoji savo mintis internete ir ne bet kur, o literatūrinėje svetainėje, tai reikia išsitaisyti klaidas ir nušlifuoti viską. Dabar skamba kaip iš juodraščio sau pačiai.
Taip, jaunos mamos visuomenei dažniausiai kelia gailestį. Žinoma, dauguma tikrai nėra laimingos ir kitokio gyvenimo dažniausiai nei neįsivaizduoja. Kita vertus, susilaukti vaikų jaunai nėra taip jau ir blogai. Turiu draugę, kuri dabar augina du mielus vaikučius, pirmojo susilaukė, jei neklystu, būdama septyniolikos ar aštuoniolikos. Dabar vyresnėliui ketveri. O ji džiaugiasi, kad yra jauna mama ir dar taip nenutolusi nuo vaikiškų problemų. Ar mama per jauna, ar ne, priklauso tik nuo jos požiūrio ir subrendimo.
Visiškai sutinku dėl dabartinio sekso kulto. Kur bepažiūrėsi - jis išaukštinamas, visur pusnuogės merginos, net batų, baldų ir padangų reklamos neapsieina be nuogo moters kūno. Graudu. Bet dėl to mums, jaunoms merginoms, reikia grūdintis ir ruoštis - kaip sugebėsime tokioje aplinkoje išauklėti būsimus savo vaikus ir užauginti juos savarankiškais, atsakingais ir protingais žmonėmis :)

Taip gražiai Klajūnė pakomentavo, kad beveik nebeturiu ką pridurti.
Beje, yra ir tokia liaudies patarlė: anksti kėlęs ir anksti vedęs nesigailėsi. Tai noriu tikėti, kad jauna mama išaugins savo vaikelius ir dar spės pamatyti daug gražaus gyvenime. (Nors tikrai labai anksti ima tokią naštą)
O autorė džiugina tuo, kad neabejinga žmonių likimams, kad tai ją jaudina, verčia mąstyti. Ir beje, labai įdomus savo autentika pokalbis rūbinėje.
Taisykime: Vietoj to, kad ... praleistų --->užuot praleidusios...

Labas, tavo mintys labai protingos, tačiau dirbu su panašiais vaikais kaip ta mergina ir žinua, kad tie, kurie neturi tėvų, neturi normalios šeimos labai trokšta artumo ir šilumos. Ir kaip plaštakės į liepsną puola į bet kieno glėbį. Gerai, jei tas glėbis ne išdaviko, ne niekšo. O gal tas jis - taip pat likimo nuskriaustas vaikas? Tokie vaikai visiškai neatsparūs šiuolaikinei seksualizuotai kultūrai, gal būt jiems seksas pasąmonėje atstoja šilumos ir artumo trūkumą.
Šaunuolė, kad palietei šią temą. O dar manau, kad jei tau taip nutiktų, mama tikrai tave suprastų ir padėtų.

Nūdienos realybė, kuri tiek papurtė, kad jau nebesistebi niekuo... Tik iš visų jėgų saugai savąsias vertybes, dėkoji Dievui, kad šalia yra brangūs žmones, kad nesuklydai ir teisingai sudėliojai prioritetus, kad skubėjimą gali mesti į šalį, nes svarbesnis yra buvimas su artimaisiais, kad išmokai priimti išmintį kitų ir taip savąją patirtį apsaugoti... Šiandienos į rutiną pasinėrusiems tėvams norisi palinkėti: apkabinti, kalbėti, tylėti, patarti, paguosti, kartu nusileisti rogutėmis nuo kalno ar nupiešti bendrą piešinį, pamėtyti krepšinio kamuolį ar sugauti gėlavandenę žuvį, galop išsikepti nevykusį pudingą ir iš to skaniai pasijuokti - tiesiog būti vyresniuoju draugu savo atžalai... Šiuolaikinė vaikystė pripažįsta draugystę labiau nei perdėtą globą, draudimus, pamokslus su įkyrėta įžanga "o mano laikais....".....

Gyvybė yra gyvybė, ją reikia branginti ir gerbti, todėl ir naujos žmogus turėtų atsirasti iš meilės, o ne iš neapgalvotų paauglystės išdykavimų. Nors aš jau lyg ir peržengiau suaugusiųjų slenkstį, tačiau tikrai nesijaučiu vyresnė nei kūrinio autorė. "Nesuaugusių brandumo sindromas" - taip pavadinčiau nūdienos problemą. Jaunimui retai pasakojama, kokia graži gali būti vaikystė, ir kad ji tęsiasi labai trumpai, o suaugusiųjų pasaulyje mes liekam įkalinti ilgam. Todėl pasaulyje smuko kultūros lygis. Tam įtakos turi ir globalizacija, kurios dėka paaugliai pamėgdžioja Holivudo sukurptų filmų scenas, ir ne tik cenzūrines. Dabar visiems brukamas sekso kultas, kuris mus grąžins į pirminę instinktų vedamų gyvūnų būseną, bet tam priešintis ne visada yra noro ar drąsos.

Kartais nutinka tokie dalykai ir visai netikėtai, ir protingoms merginoms, aišku, ne šį atvejį turiu galvoje. Irgi skaičiau tą straipsnį. Iš tikrųjų ankstyva mamos mirtis paveikia psichiką, be to, kaime žmonės mažiau šviečiami tokiais klausimais.
Vieną kartą, būdama gal kokių keturiolikos metų, perskaičiau straipsnį apie nėščią dvylikametę ir dėl įdomumo paklausiau mamos, ką ji pasakytų, jei tarkim aš būčiau nėščia. Sakė, kad tikrai nevarytų iš namų, kaip daugelis lietuvių motinų padaro, remiantis tais straipsniais, o tiesiog susitaikytų su tuo ir padėtų. Aišku, mamų su tokiu požiūriu dukros paprastai neprisidirba šitokių nesąmonių :D

Džiaugiuosi dėl tavo požiūrio!