Santrauka:
Gal atrodo ir šiek tiek banalus, bet jis man artimas. Tiesiog toks gimė tą akimirką, kai iš tiesų pajaučiau mane supančių daiktų esmę. Jie - mūsų išpažinčių klausytojai. Nebylūs.
Gaila, retai mane aplanko toks suvokimas.
Aš nebijau tik savo lango stiklo,
Kuris sutinka ir palydi mane vieną,
skaičiuodamas atsidusimų skaičių...
Jis mato mane tikrą, be šešėlio.
Kampe sukniubusią. Negražią atsikėlus.
Ir mano meilę žmogui bei pasauliui,
piktumą, baimę ilgesį supranta.
Ateina rytas. Ir langas prašviesėja.
Atverdamas plačius kelius į saulę.
Tas langas kambary geriau nei draugas,
Pažįsta ir supranta mane vieną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-05-15 21:30:51
įdomus
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-15 21:27:25
labai patiko...gi ir mano langas toks pats geras draugas :)...pasiimsiu...ačiū
Vartotojas (-a): klajoklė
Sukurta: 2010-05-15 17:16:08
ta viena eilute užstrigo.. :D
pabandyk,besparnis angele.gal bus visai nieko..pas mane jis visada atviras.nemegstu roletu ar dar ko :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-15 10:33:27
Reikia ir man pamėginti tokią draugystę... Jau šiandien vakare - jokių žaliuzių.... :)
Vartotojas (-a): klajoklė
Sukurta: 2010-05-15 01:16:13
Būna momentas kuomet taip. Deja, dažniausiai atėjus rytui išgaruoja lango paslaptis. Naktis - daiktų motina. Bet iš tiesų jame tilps tiek pasaulio, kiek leis mūsų vaizduotė.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-15 01:12:12
Langas... Ar jis į visą pasaulį? Ar visas pasaulis jame? O eilės gražios, tikrai gražios.