Būties du. Airai.

Būties pirmas

Ir tik nulijo, tik šviesu,
Žinai, pavasariais taip būna -
Viršum alyvų debesų
Iškyla dangūs ir pasrūva

Dienos spalva be photoshop
Arba kokių kitų  efektų,
Ir norisi tiktai nušokt
Nuo proto arba išsirėkti,

Nes šitaip, regis, gyveni,
Kad jau labiau, matyt, nebūna,
Kad jei labiau - turbūt nesi,
Tik žvirbliai čirškauja po krūmą.

Būties antras

O dabar jau teigiu, kad esu.
Neverbališkai, raštais ir ritmais,
Kai krentu liūtimi, debesų
Neišlaikoma ir neužtikrinta,

Kad dangus po manęs nesugrius,
Ir nebus \"po manęs kaip po tvano\",
Kad kurpiu ne vienatvės rimus,
Užmaskuotus svajonių romanais.
Aiškiaregė

2010-05-14 18:11:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nemune

Sukurta: 2010-05-15 15:43:30

Pramuša. Ačiū

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-05-14 21:18:26

Aiškiariagiški ir vaizdingi... Nepaprastumas slypi paprastume: todėl, atrodo, paprastas kalbėjimas, bet giliai užkabinantis... :) Puiku...

Anonimas

Sukurta: 2010-05-14 20:12:38

Pradžia labai graži

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-14 19:15:00

Labai patiko. Puikus. Gal nieko, jei pasiimsiu... juk Airai?