Būties du. Airai.
Būties pirmas
Ir tik nulijo, tik šviesu,
Žinai, pavasariais taip būna -
Viršum alyvų debesų
Iškyla dangūs ir pasrūva
Dienos spalva be photoshop
Arba kokių kitų efektų,
Ir norisi tiktai nušokt
Nuo proto arba išsirėkti,
Nes šitaip, regis, gyveni,
Kad jau labiau, matyt, nebūna,
Kad jei labiau - turbūt nesi,
Tik žvirbliai čirškauja po krūmą.
Būties antras
O dabar jau teigiu, kad esu.
Neverbališkai, raštais ir ritmais,
Kai krentu liūtimi, debesų
Neišlaikoma ir neužtikrinta,
Kad dangus po manęs nesugrius,
Ir nebus \"po manęs kaip po tvano\",
Kad kurpiu ne vienatvės rimus,
Užmaskuotus svajonių romanais.