Santrauka:
Šį kartą - apie išsiskyrimą.
Kvepėjo ievos medumi,
Jų šakos vėjyje lingavo.
Norėtum būt su manimi,
Bet aš renkuos likimą savo.
Užtenka man jau pažadų,
Nebežavi net tavo akys,
Nereik beprasmiškų kalbų,
Margų, kaip vasaros plaštakės.
Nebegaliu tavim tikėt,
Nes tu labai mane nuvylei,
Gal nepavyks nustot mylėt,
Bet skausmą iškentėsiu tyliai.
----------------------
Kvepėjo pievos medumi,
Ir pienės vėjyje lingavo.
Norėjau būt su tavimi,
Tačiau lemtis mane apgavo...
Liepa
2010-05-14 11:24:24
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-05-15 21:25:46
Žodžiai tiktų dainai. Eilėraštis galėtų turėti bent truputį paslapties, sudėtingumo.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-14 20:41:26
Nusivylimas pėdutes eilėse paliko...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-14 20:23:35
Jei žmogus visada laimingas, jis to nevertina ir nesupranta. Kuo laimės mažiau, tuo ji brangesnė.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-05-14 14:42:01
Sklandu, kad ir skaudokai. Laimingi žmonės gyvena, o nelaimingi - rašo apie gyvenimą.
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2010-05-14 13:52:32
taip ir girdžiu pritarimą valsinį romansui: im dzig dzig. Labai ritmiškai, paprastai nubanguoja eiliukas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-14 12:54:59
argi išeina tyliai...:)...kur jau: visi mes čia tyliai,,sriūbaujam" :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-14 12:49:48
Paprastas, bet turi jausmo.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-05-14 11:50:19
...kvepėjo ievos medumi...tačiau per skausmingą patirti žmogus save sutapatina su tuo gamtos virsmu-naujai...puiku, kad kaltinate lemtį, ją kaip apgavystę laikote...norėjau butį, deja kaip visada, su mūsų norais...
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-14 11:46:51
Apsuko galvą ievos ir liepai, ir kiek reikia stiprybės, kad sau įsakyti- nebemylėti mylimo žmogaus...bet jei nėra iš jo žmogaus-sprendimas toks, kad savigarba yra aukščiau, vadinas dar ne ta puselę sutikai...:(
Iš pažiūros atrodo lengvas kūrinys, tačiau įsigilinus į esmę- žiauri tiesa atskleista. Ir ypač sustiprina įspūdį, kai sugretinami skirtingi dalykai- žydėjimas ir išdavystė, meilė ir neapykanta, ievų medus ir išsiskyrimas.