Kvepėjo ievos medumi,
Jų šakos vėjyje lingavo.
Norėtum būt su manimi,
Bet aš renkuos likimą savo.

Užtenka man jau pažadų,
Nebežavi net tavo akys,
Nereik beprasmiškų kalbų,
Margų, kaip vasaros plaštakės.

Nebegaliu tavim tikėt,
Nes tu labai mane nuvylei,
Gal nepavyks nustot mylėt,
Bet skausmą iškentėsiu tyliai.

----------------------
Kvepėjo pievos medumi,
Ir pienės vėjyje lingavo.
Norėjau būt su tavimi,
Tačiau lemtis mane apgavo...