Sode prisiviliojau žiogą, didžiulį, žalią, kerinčiom akim. Pernakt jis griežė mėnesienai, o dieną slapstėsi po obelim. Taip ir draugavome per visą mielą vasarėlę, tik vėlų rudenį pasakėme: ,,sudiev\". Stebukle! Pavasarį prie obelėlės bičiulį sutikau ir vėl.
Kapsė
2010-05-14 10:54:49
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-05-15 21:18:13
Žalias iš žalios žolės? Matosi, kad draugiškas. :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-14 20:30:33
O čia šimtu procentų garantija, kad buvo tas pats žaliasis?????????????
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-05-14 15:06:35
mielas susitikimas...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-05-14 14:39:18
Gebėjimas susirasti draugų visada gelbsti sielą nuo vienatvės graužaties.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-14 13:56:57
Tas ar ne tas, argi taip svarbu? Svarbi pati kūrinio mintis - tikra draugystė ištveria žiemos išbandymus, išsiskyrimą... Puiku :)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-05-14 13:02:41
Gaila, dokumentų nepaprašiau, bet geri bičiuliai popierizmo nepripažįsta. O ar iš tikrųjų žiogai taip trumpai gyvena? Reikės pastudijuoti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-14 12:44:49
Pažiūrėjus iš biologinės pusės, tai jau buvo ano žiogo žiogas :) O šiaip jau gražus, žalias ;)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-14 12:42:20
nuostabus vasariškai mielas :)...ir ne tik vaikams :)
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-05-14 11:52:03
...smagiai nuteikia ir suaugusį:)...