Sode prisiviliojau žiogą, didžiulį, žalią, kerinčiom akim. Pernakt jis griežė mėnesienai, o dieną slapstėsi po obelim. Taip ir draugavome per visą mielą vasarėlę, tik vėlų rudenį pasakėme: ,,sudiev\". Stebukle! Pavasarį prie obelėlės bičiulį sutikau ir vėl.