Santrauka:
labos naktys ir labi rytai, kai migdai, kad siela vėl matytų...
mano mielas bičiuli
medžiais giedamas
tyla šaukiamas
tamsa apglėbė tavo veidą
liaunais delnais akis pabučiavo
ir likai ramus alsuoti
sodų žydėjimu
kol tyla užkimusi
akių kampučiuos
į vienumą krenta
vilgydama šventą šnabždesį
dar nesudėtais
ramios nakties palinkėjimais
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-05-14 21:05:40
tyla į vienumą
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-05-14 14:53:34
Kartais man Tavo eiliavimas panašus į labai gležnos, tačiau atkaklios šaknelės ieškojimą savosios vietos susiraizgiusioje velėnoje, kurioje tikrai Tau lemta neprapulti.Juk kai pažįstu ką nors skanaus, ieškau sąmoningai, ir pradžiungu, jei randu.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-14 13:41:54
Toks švelnus ir melodingas :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-14 08:27:58
labai gražu :)...anamcaros aistringo švelnumo stilius...jaučiama galia ir ramybė
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-05-14 01:30:55
Taip lėtai, subtiliai ir paslaptingai gulantys žodžiai... Labai gražu - labai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-14 00:47:50
Labai švelnu. Tamsa pabučiavo, sodų žydėjimu alsavo - gražu.