labanakčius 1

Santrauka:
labos naktys ir labi rytai, kai migdai, kad siela vėl matytų...
mano mielas bičiuli
medžiais giedamas
tyla šaukiamas

tamsa apglėbė tavo veidą
liaunais delnais akis pabučiavo

ir likai ramus alsuoti
sodų žydėjimu

kol tyla užkimusi
akių kampučiuos
į vienumą krenta

vilgydama šventą šnabždesį
dar nesudėtais
ramios nakties palinkėjimais
anamcara

2010-05-14 00:29:29

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2010-05-14 21:05:40

tyla į vienumą

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2010-05-14 14:53:34

Kartais man Tavo eiliavimas panašus į labai gležnos, tačiau atkaklios šaknelės ieškojimą savosios vietos susiraizgiusioje velėnoje, kurioje tikrai Tau lemta neprapulti.Juk kai pažįstu ką nors skanaus, ieškau sąmoningai, ir pradžiungu, jei randu.

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-05-14 13:41:54

Toks švelnus ir melodingas :)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-05-14 08:27:58

labai gražu :)...anamcaros aistringo švelnumo stilius...jaučiama galia ir ramybė

Vartotojas (-a): MoneLi

Sukurta: 2010-05-14 01:30:55

Taip lėtai, subtiliai ir paslaptingai gulantys žodžiai... Labai gražu - labai.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-14 00:47:50

Labai švelnu. Tamsa pabučiavo, sodų žydėjimu alsavo - gražu.