mano mielas bičiuli
medžiais giedamas
tyla šaukiamas

tamsa apglėbė tavo veidą
liaunais delnais akis pabučiavo

ir likai ramus alsuoti
sodų žydėjimu

kol tyla užkimusi
akių kampučiuos
į vienumą krenta

vilgydama šventą šnabždesį
dar nesudėtais
ramios nakties palinkėjimais