Santrauka:
Liūdnai linksmas eilėraštis be pretenzijos į šedevrus. Mažiems vaikams skaityti negalima, nes yra siaubo elementų. Silpnesnių nervų suaugę irgi susilaikykit. N7
Iš nakties, iš tamsos, gal iš gatvės
Pas mane daug šešėlių įslinko.
O jų vadas – tamsiausia vienatvė –
Mintimis mano ėmė – paspringo.
Duso, kosėjo, seilėmis taškės
Ir kretėjo – suvytus močiutė –
Mano mintys neminkštos kaip braškės,
Mano mintys – jos kietos ir kruta...
Tad išdraskė sau gomurį senė
Ir išspjaudė mintis vis po vieną.
Susirinkčiau, bet viskas aptemę,
Tegul guli – surasiu jas dieną.
Taip sulaukiau aš ryto raudono –
Galvoj miglos ir akys ant stulpo.
Žadintuvas, o gal telefonas,
Sučirškėjo. Pašokau apstulbęs:
Mintys mėtos lyg senos šlepetės,
Išdraikytos po kambarį visą.
Reik sušluot nė vienos nepametus,
Nes pritrūksiu – bus dar viena krizė.
Taigi puoliau jas šluoti – net rūko!
O po to dar nuploviau kiekvieną,
Įsidėjau į galvą ir rūkas
Nusileido ant kambario sienų.
...............................................................
Iš nakties, iš tamsos, gal iš gatvės
Pas mane daug šešėlių įslinko.
O jų vadas – tamsiausia vienatvė...
Miegu šiąnakt ne vienas – pradinkit!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-05-14 20:24:26
Graži ironiiško požiūrio dozė.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-14 19:46:06
Labai mielas eiliukas....
o dabar išsami mano analizė (na kaipgi aš be jos):
Pirma: Niu kur mintys lyg šlepetės.... dabar mąstau: kiek gali būti pas vienišių lyrinį herojų porų tų šlepkių? ir kažkaip man vietoj "pritrūksiu" norėtųsi išmąstyti kad "pratrūksiu".... bet čia tik man taip dėliojasi....
Antra: pačioj pabaigoj įslinkusių šešėliukų negalima varyti lauk (jie ir neišsivarys jokiais būdais), kol jie nebus tikri, kad pataikė tikrai ne į pačią baisiausią terpę - "vienatvę dviese"....
O dabar jau seka aplodismentai, nes kūrinukas išties šaunus... Gerai, kad man galima jį buvo skaityti aš truputį virš N-septyni...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-05-14 19:32:11
Tie du posmeliai prasidedantys :
"Mintys mėtos lyg senos šlepetės..." Tokie žaismingi, magiški... :)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2010-05-14 15:18:15
smagiai susiskaitė
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-05-14 13:49:52
Iki siužeto išsirutuliojusi vienatvė gražiai pasibaigė.Išradingas požiūris ir šmaikštu.Kai imu ieškoti kūrybos, reiškia, darausi neabejinga kūrėjui...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-14 13:40:40
Vaizdingas, patiko :) Gerai, kad susirinkai visas mintis :)
Bjauri ta vienatvė, agresyvi...jau geriau miegok ne vienas :)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-14 12:23:34
Dienomis neieškok tų naktinių minčių
jos dažniausiai juk būna tik viltys
nuostabiausiųjų džiaugsmo dienų,
kai pražysta žiedais švelnios mintys...
Anonimas
Sukurta: 2010-05-14 12:19:24
Šedevras... vienprasmiškai...
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-14 11:30:22
Na jau net /tamsiausia vienatvė –Mintimis mano ėmė – paspringo/tai jau ne kas...išties įspūdingai apie tai, duokdie tik aprašyta, o išjausti nelinkėčiau net didžiausiam priešui, o kartais toks atlygis- gera profilaktika :)
Guodžia paskutinė strofa/ Miegu šiąnakt ne vienas – pradinkit!
Taip ir bus- viskas priklauso nuo tavęs, žmogau, ką įsileisi į savo naktį, tuom ir džiaugsies.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-05-14 09:01:43
....taip, perskaičiau ne vieną kartą, pirmas įspūdys:sarkazmas sau, po to liūdesio ir sielos graužatis, o galinis sustojimas-vienatvė kaip sesė dvynė, net ir naktyje ji vis kartu- mintyse, norėtusi mintis kurios neduoda ramybės išmesti, deja jos vis ir vis tartum šešėliai kartu...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-14 08:01:20
Super sodru! Tikriausiai tai atspindi kaip lietaus jausmingumą - jei myli tai myli , jei vienatvė - tai iki ,,akys ant stulpo "...nors parašyta su jumoristine gaidele...vadinas dar,,tamsiausia vienatvė" neužkariavo...o ir atomazga: pabaigoj...
P.S.Nors kai kurie žodžiai ir išsireiškimai verčia paraginti kaip lietų ištarti: ,, cigaretės mielos, negundykit- gomurys mano meilei sutvertas!"
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-05-14 01:40:31
Pabaiga sukėlė šypseną (: Smagus eilėraštis, nors ir apie išdraikytas mintis. Pradžia labai stipri, puikiai viską suriša kiek pakeistas kartojimasis gale. Tik žodis "krizė" man kiek nuvalkiotas...o gal visgi turi žiupsnelį ironijos.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-05-14 00:32:03
kaip netiketai...