Pakelės akmuo

Akmuo apžėlęs pakelėj,
Vingiuoto kelio dulkes gaudo.
Ir kiek gyvenimo istorijų,
Lyg nebylys jas atmintyje saugo.

Čia ir nelaimės, ir karai,
Seniai jau pradundėjo.
Čia meilės, net tragedijų kerai,
Pajudinti iš vietos negalėjo.

Galbūt čia valkata sėdėjo,
Gyvenimo prasmės savy ieškojo.
Čia grįžtančius iš gegužinės,
Jaunimo klegesius girdėjo.

Čia šaltis, saulė ir lietus,
Jį grūdino pastoviai.
Tačiau jis guli sau ramus,
Istorijas, jis saugo uoliai.
Ertis

2010-05-13 13:23:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-05-13 17:55:11

Labai patiko akmens aprašymas eilėmis :)...o akmuo gyvas- tik jo laiko masteliai mums nesuprantami...

Vartotojas (-a): AmberSea

Sukurta: 2010-05-13 15:00:45

Bet akmuo, nors ir labai iš lėto, irgi pradeda dūlėti.;)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-05-13 13:27:21

Už tai akmuo ir yra amžinybės simbolis :)