dukryte,
baltu tikėjimu į širdį per kaitrą,
per variu žydinčius medžius,
per baltą speigą
ir apšarmojusius jausmus,
pavasariui baltai pražydus
ir pienėm virstant į pūkus-
tu ateini riksmu į širdį,
atsiguli baltu purumu
ant motinos delnų...
o metai tik šeši kartu
sulaukiant sodų žydesio,
o Tu tokia it fėja-
prisiglaudi ir gyvenu
tavu tikėjimu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-13 20:31:05
Švelniausia ir motiniškiausias jausmais apipinta dedikacija....
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-05-13 14:35:56
...nuostabiai švelniai...tyras...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-13 13:22:30
Nuoširdus, tikras :)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-13 13:20:45
Man patiko, bet dar nereiškia, kad neturiu pastabų: priėjęs iki "atsiguli baltu purumu " užstrigau - tas baltas purumas kažkodėl, bent man, veikia kaip stabdys (Gal, kad sukelia tam tikras asociacijas - kadaise ŽŽ buvo konkursas "baltas purumas" ir tuo metu tiek atsiskaičiau ir prisižiūrėjau šios frazės, kad dabar man ji nė pro kur... Jausmai ir mintys - išsakyti taikliai ir vaizdingai. Regis nepersistengta nei su metaforomis, nei su kitomis įmantrybėmis (ypač dėmesį atkreipė ir savo vietoje pasirodė: "pavasariui baltai pražydus
ir pienėm virstant į pūkus-
tu ateini riksmu į širdį," - labai gera vieta. Na dar ir tas "žydesio" atkreipė dėmesį. Galiu pasakyti, kad darbas netik daug pasako, bet ir sudomina, todėl manau tikslas įgyvendintas :)
Vartotojas (-a): AmberSea
Sukurta: 2010-05-13 13:06:43
Jausmingas, gražu:)