Ranka pavargusia nusibraukiu svajas,
Kurios atskrido, kad mane prikeltų.
Darbai ir rūpesčiai tuoj nešulį užmes,
Kad pakinkytų kaltą prie nekalto.
Jau metų metai žąslais kruvinais
Vežimą traukia du pikti ašvieniai.
Kokia pagunda - versti po galais
Nuo skardžio krašto krovinį į slėnį.
Lai darda, tyška, skraido gabalais -
Velniop gyvenimą, kuris seniai nemielas.
Yra toks būdas vadeles paleist
Ir iš vergystės išvaduoti sielą.
Menka riba tarp kvailo ir protingo.
Ir krovinys ant prarajos sustingo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-13 07:32:27
Labai teisinga mintis.Ir puikiai parašyta.Paimsiu. :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-12 18:12:57
Vau... Ne be reikalo paėmiau jus į mėgstamiausius autorius :) Man labai, labai patinka, kaip jūs rašot. O šitas eiliukas ne tik puikiai rimuotas, bet ir turi gerą mintį. Nors ką aš čia... Jūsų eilės visada su mintimi. Dėkui.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2010-05-12 17:47:36
sunki realube
Anonimas
Sukurta: 2010-05-12 16:38:48
Skaudus ...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-05-12 16:35:21
...melodingas su gilia potekste...žaviuosi...
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-12 16:27:15
Įdomiai čia pateiktos mintys apsisprendimo kryžkelėje, pasiimu :)