Ranka pavargusia nusibraukiu svajas,
Kurios atskrido, kad mane prikeltų.
Darbai ir rūpesčiai tuoj nešulį užmes,
Kad pakinkytų kaltą prie nekalto.

Jau metų metai žąslais kruvinais
Vežimą traukia du pikti ašvieniai.
Kokia pagunda - versti po galais
Nuo skardžio krašto krovinį į slėnį.

Lai darda, tyška, skraido gabalais -
Velniop gyvenimą, kuris seniai nemielas.
Yra toks būdas vadeles paleist
Ir iš vergystės išvaduoti sielą.

Menka riba tarp kvailo ir protingo.
Ir krovinys ant prarajos sustingo.