Net oras išduoda
Mano dramatišką būseną-
Nuo didžiausių karščių-
Iki viską griaunančios audros!
Saulė šildo už Tave,
Dangus verkia už mane.
Ir vėl stebiu
Lyg šalia praeinantį
Gyvenimą- lyg ne aš kaisčiau
Nuo Tavo žvilgsnio
Ir prisilietimo,
Nuo šalto ir abejingo
Mūs susitikimo...
Tiek to- atversiu langą
Žiauriam lietui,-
Tegul žaibuoja,
Ir griaudėja...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-12 18:18:14
kad jie ir nekviesti aplanko... bent jau tuomet nušvinta ir ozonu prisipildo krūtinė :)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2010-05-12 18:09:53
kvieti žaibus?
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-12 17:51:44
Gal ir geriau apgaudinėti save, kad lietus yra žiaurus, negu aplinkiniai :(
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-12 17:26:55
Apie lietų arba gerai, arba nieko :) . Na, ir tikrai toji būsena dramatiška, jaučiu :(
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-05-12 16:59:19
...taip, kartais jausmuose būna sumaišties...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-05-12 14:38:57
Ačiū Dievui, kad panašių susitikimų vienetai ir ačiū Jums, kad taip dramatiškai visa tai atskleidėte.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-05-12 12:13:45
Dramatiškai...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-12 11:57:56
,,Nuo šalto ir abejingo
Mūs susitikimo...".......užjaučiu...tegul eilėse nudžiūsta ašaros :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-05-12 10:49:35
nelinksma būsena...