Net oras išduoda
Mano dramatišką būseną-
Nuo didžiausių karščių-
Iki viską griaunančios audros!
Saulė šildo už Tave,
Dangus verkia už mane.
Ir vėl stebiu
Lyg šalia praeinantį
Gyvenimą- lyg ne aš kaisčiau
Nuo Tavo žvilgsnio
Ir prisilietimo,
Nuo šalto ir abejingo
Mūs susitikimo...
Tiek to- atversiu langą
Žiauriam lietui,-
Tegul žaibuoja,
Ir griaudėja...