Paleidęs žodį tartum strėlę
Žinai iš anksto, kad sugrįš
Į pačią širdį, nes įgėlęs
Kitam esi ne šiaip plepys,
O įžeidėjas negarbingas,
Galbūt net priešas lig mirties...
Kodėl švelnių mums žodžių stinga,
Kaip optimistinės vilties?
Kodėl silpnybių neįveikę
Be priežasties likimą keikiam
Ir liaupsinam ne sielą – kūną,
Kuris galop vis tiek pražūna?
Kodėl, kodėl? Tu nežinai,
Ne tavo galvai klausimai šie.
Jie susipynę, susimaišę,
Nors širdimi ir numanai
Kas yra kas margam pasauly,
Kodėl taip lepinamas kūnas,
O sielai brukama apgaulė
Ir špygos rodomos Fortūnai.
Ir to tau žemėje pakanka,
Kol siela tavo kūne tūno.
Bet kai dangus išties jai ranką,
Tau bus be galo gaila kūno...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2010-05-16 23:43:28
lai lydi Jus Mūzų lietus :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-11 20:47:15
Gaila, kad ne visada gražiam kūne būna graži siela.... O tie, kas sielą dailią turi, bent jau man visada gražūs.... ;)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-05-11 16:29:50
...iš gelmių...ir filosofiškai...patiko...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-05-11 16:09:16
Vyriškai logiškas eilėraštis, paliekantis klausimų ir skaitytojui, o tuo pačiu ir erdvės pamąstymui.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-05-11 16:04:06
saržuotas - gerai :)
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-11 14:04:28
nuostabus, ačiū už atgaivą sielai :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-11 13:27:30
Gaila ir to, ir to :( Man neatsiejami šie du dalykai. Kita vertus, juk nežinom kaip bus Ten, tad džiaukimės bent dabar. Siela ir kūnu. Mintis gili, o ir dar rimuotas, tad patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-05-11 11:58:37
O kam to kūno gailėtis, juk siela žmoguje svarbiausia... o ji gyvens... Man labai patiko šis Jūsų kūrinėlis... Kūno ir sielos santykio žmoguje aprašymas...
Vartotojas (-a): netobula
Sukurta: 2010-05-11 11:42:50
patiko. Paskutinė strofa kėsinasi atskleisti būties esmę.