Kaštonams žydint gyvenu
Ir vėl mąstau save iš naujo,
Prisikeliu iš pelenų,
Iš vėjo arba smėlio saujos,
Iš knygų arba iš vandens,
Iš auštančių rytų ir aukšto
Dangaus, kur virš tavęs srovens
Ir mėtys debesis po šaukštą,
Ir Dievo, krečiančio žodžius,
Kurie dabar mane ir kuria,
Ir to pavasario, kur bus,
Bet jau iškėlė sieloj burę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): cukriniai avinėliai
Sukurta: 2010-10-22 11:32:03
labai gražu.
pasiimu
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-10 21:08:59
Labai.... Skambus, vaizdais kerintis ir poetiškais perliukais.....
"......Dangaus, kur virš tavęs srovens...." o jei palikti tik "kuris viršuj srovens" be "tavęs"? Tuomet viskas suktųsi apie lyrinį herojų:erdvės, jausmai, potyriai, mintys, be kito "tavęs".... O gal čia taip sumanyta?
na bet kaip bebūtų - gražu.....
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-05-10 20:22:54
nuostabus
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-10 19:30:31
aš irgi pritariu...sakyčiau labai pozityvus :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-10 18:57:48
Pritariu. Skambiai ir paprastai. Patiko :)
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-05-10 18:54:31
nepaprastai gražūs sąskambiai.
pprastas bet talpus ir gilus :)