Sudėliosiu savo gyvenimą ant tavo delnų,
Atiduosiu visus skausmus,
Padovanosiu dalelę širdies,
Ir mažą saujelę vilties.

Atiduosiu visus priminimus
Liūdesio ir džiaugsmo akimirkas
Ištaisysiu klaidas, pamiršiu dainas
Aš neturiu teisės dainuoti
neturiu teisės šnekėti,
Nes balsą atidaviau tau.

Aš padovanojau tau savo svajones
Savo norus ir troškimus
Aš atidaviau viską ko tik panorėjai.

Tu paprašei manęs jausmų
Bet tu jų negausi.
Tu niekada nesuprasi kas yra jausmas!
Tu jo nevertas... Tu jo negausi...

O dabar atsistojus aš išeinu
Išeinu, bet netarsiu sudie
Nes neturiu balso
Aš neverksiu
Nes neturiu skausmo
Aš nelauksiu,
Nes neturiu vilties
Aš tik turiu jausmą, nepaprastą meilės jausmą
Kuris suteiks man jėgų atgimti iš naujo.