Suklupau ant kieto molžemio prie kelio, ant birios smiltelės suklupau... Vis klumpu, keliuosi ir keliauju - vargana, bedalė, išvaryta iš gimtų namų. O dangus - vaiskus, virš ežero gelmės pakibęs, žemė supasi išplaukiančių javų lauke... Kas pasakė, jog esu benamė? Aš tiktai apsvaigusi nuo pienių vyno, nuo žolynų kvapo, saulės bučinių, aistringų ir karštų.
Kapsė
2010-05-09 10:43:24
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-12 16:05:43
Mintis vežanti- juk mes vis einam klysdami, klupdami...ir kiekvienam vis kitaip- kas išvarytas iš namų, kas išduotas, kas apsvaigęs...visai pukus eiliukas, tik pat pabaiga mano manymu koreguotina
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-05-09 18:46:20
Taip,svaigu,geltona ir kokia gamta... :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-09 16:48:17
"Vis klumpu, keliuosi ir keliauju" - ir taip teks visą gyvenimą...Gražus darbelis.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-09 14:22:17
Gamta - visų namai :) Gražiai perpinti gamtos vaizdai su jausmais.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-05-09 14:21:08
...kokią graži ta pienėmis apsikaišiusi Žemė...nuostabu...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-09 13:23:57
Gamtos pažadinti jausmai... Ryšku ir vaizduotę žadina...
Svaigulys labiau svaigina
Išsilaikant ant kojų be suklupimo....
Matyt, ne vien tik pienių vyno būta... :)
Apyniai? Ir vynuogės... Verčia išgriūti....
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-05-09 11:22:50
Nusiraminimui... tegul ir laikinai... Tik išeik į tokį svaigų dangų nuo žolynų kvapo, ir surasi savy tikruosius namus. Labai vaizdinga miniatiūra.